Spa13
Ilgai „po kilimu“ svarstę 2012 metų biudžeto projektą, valdantieji pagaliau išlindo viešumon ir tai tik todėl, kad nesutaria tarpusavyje dėl jo paskirstymo. Socialdemokratų partijos pirmininkas A.Butkevičius teisus, jog „Vyriausybėje svarstomas dokumentas – po devyniais užraktais“.
Ar taip turėtų būti demokratinėje valstybėje? Juk biudžeto projektą derėtų pateikti visuomenei, aptarti su profesinėmis sąjungomis, darbdavių asociacijomis, ekspertais. Dabar gi projektą stengiamasi pristatyti kaip galima vėliau, kad tik liktų kuo mažiau laiko visuomenės, opozicijos analizei bei kritikai. O svarbiausia, kad nebūtų leista susivokti, jog iš tikrųjų šis biudžetas ir sekančiais metais nieko gera šalies ūkio augimui ir ekonomikos skatinimui nežada.
Todėl sąmoningai koncentruojamasi tik ties biudžeto deficito problema, kuri taip pat svarstoma vienpusiškai – tik išlaidų nedidinimo požiūriu. Bet juk deficito dydis priklauso, visų pirma, nuo pajamų, kurios, savo ruožtu, nuo ekonomikos augimo, „šešėlinės“ ekonomikos dydžio, mokesčių surinkimo. Štai ir paaiškėjo, jau dabar visiems, jog pavasarį ir vasarą vykdyta A.Kubiliaus propagandinė kampanija apie „neregėtą“ BVP augimą tėra tik propagandinis muilo burbulas. Aišku, dabar kaltos užsienio rinkos, bankai ir t.t.
skaityti...
Rugs22
Premjerui A.Kubiliui nesuvaldžius emocijų ir apkaltinus ekonomikos ekspertus, esą šie neskaito „The Economist“ ir kitų panašių leidinių bei nesupranta sudėtingos pasaulio ekonomikos situacijos, jau daugeliui ir anksčiau gana akivaizdūs šios Vyriausybės išsikvėpimo požymiai, tik dar paryškėjo. Vietoje to, kad išdėstyti kokius nors rimtesnius argumentus dėl minimalaus atlyginimo ar bent jau pagrįsti Vyriausybės poziciją (jei tokia apskritai yra), užsipulti net tokie šios Vyriausybės politikos palaikytojai, bent jau prieš pora metų, kaip G.Nausėda.
Išsikvėpimą patvirtina ir šios Vyriausybės teikiami projektai Seimui – atrodytų, kad šalies ūkyje viskas tvarkoj, bedarbystės nėra, socialinių problemų taip pat, augančios šilumos kainos – nesvarbu. Seimas svarsto iš esmės pataisų pataisėles, daugiausia smulkias valdymo reformas, skirtas savų, tegul ir nelabai kompetentingų, dar neįdarbintų, partiečių paskyrimui – vienas žinybas jungiam, kitas steigiam. Neaišku ar tai garsiosios „saulėlydžio“ komisijos projektai, tačiau iš Vyriausybės kanceliarijos pasitraukia (jau antras), šios komisijos pirmininkas G.Kazakevičius, tik neseniai „pakėlęs“ savo kvalifikaciją Naujoje Zelandijoje. Kaip visuomet pagal A.Kubilių, dėl šios kelionės, kurią atsisakė finansuoti Europos socialinio fondo agentūra, „kalti socialdemokratai“.
skaityti...
|
Rugs15
Tęsiant G.Sarafino mintį apie neveiksnią energetikos ministeriją (žr. „Ydingos vadybos pasekmės“), pridursiu, jog matau ir kitų priežasčių, kodėl realios energetikos problemos nesprendžiamos, kodėl, pavyzdžiui, nesiseka ir derybos dėl Ignalinos AE uždarymo finansavimo.
Viena svarbiausių – konservatorių ir dabartinės valdančiosios daugumos ilgai vykdyta propagandinė kampanija, apie esą neskaidrų IAE uždarymo lėšų panaudojimą. Nepaisant to, jog šias lėšas administruoja net ne pati Lietuva, o Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), konservatoriai (kaip jau jiems įprasta visose srityse) be jokių faktų apkaltino buvusią valdžią iššvaisčius milijardą eurų. Tai išgirdęs ERPB, atsiuntė į Lietuvą vieną iš vadovų V.Novaką, kuris pasakė, jog „apskritai absurdiška klausytis kalbų apie milijardą eurų, kai jo iš viso nebuvo“. V.Novakas pateikė visuomenei, Seimui ir Vyriausybei gana išsamią ataskaitą apie šių lėšų panaudojimą, tarp jų ir 130 milijono litų paramą devintojo bloko jėgainės statyboms Elektrėnuose, dalis uždarymo lėšų be to skirta dujotiekiui Visaginas – Pabradė, taip pat elektros tiltui į Lenkiją bei kitiems Lietuvos energetinei nepriklausomybei svarbiems projektams.
skaityti...
Lie08
Nieko per trejetą savo veiklos metų iš esmės nenuveikusi vyriausybė, atrodo, pradėjo „veiklą“. Tiesa, piarinę arba įvaizdžio gerinimo. Pradžioje po bankinių ekspertų „paruošiamojo“ darbo – esą viskas gerėja, tik dar pasitaiko „problemėlių“, tokių kaip nemažėjanti emigracija ar nedarbas, tačiau visa kita sparčiai ir netikėtai sparčiai auga, net prieš jų, bankininkų, prognozes.
Pradžioje paskelbiami palengva kylantys konservatorių reitingai, o kitą dieną (pagaliau) ir paties jų lyderio Premjero A.Kubiliaus. Paslaugus politologas paaiškina kodėl. Esą, aiškina T.Janeliūnas, Premjerui „šiek tiek populiarumo gal būt pridavė laimėjimas konservatorių partijos viduje“. Šiame paaiškinime logikos jokios nėra, nes, anot tų pačių tyrimų, Premjeru geriausiai tinka I.Degutienė, pralaimėjusi partijos rinkimus A.Kubiliui, nors tas pats politologas aiškina, jog ji vis tiek „nėra taip ryškiai matoma alternatyva jam“. Šiuo atveju, kone triskart didesnis tos pačios I.Degutienės reitingas, pagal T.Janeliūną, nėra alternatyva. Kaip sakoma, vienur reitingas gerai, kitur nieko nereiškia.
Nepaisant įvaizdžio gerinimo pastangų (o jeigu tiek būtų valstybės darbams...), jokių tikrų pasiekimų nematyti. Valstybės skola padvigubinta, Sodros jau net septynis kartus didesnė, nei 2008 metais perėmė dabartinė valdančioji dauguma. Nors tuomet tuo buvo pagrįsta visa „naktinė“ mokesčių reforma, sudavusi realų krizinį smūgį šalies ekonomikai. Šiandien visi makroekonominiai rodikliai keleriopai blogesni ir niekas neaiškina, jog dėl to valstybė negalės pasiskolinti... Pagaliau ir krizė baigėsi, tai ką čia aiškinti.
skaityti...
|
