Kuomet dabartinė valdančioji dauguma įnirtingai daužė prieš tai buvusios Vyriausybės paruoštą atominės elektrinės projektą, Rusija intensyviai ruošėsi ir realiai pradėjo statyti AE Kaliningrade ir Baltarusijoje. Pradinė premjero A.Kubiliaus reakcija į tai buvo atsaini, esą čia nerimta, nelogiška, čia propaganda, „jie neturės kur eksportuoti elektros energijos“ ir pan. Po to, jau po metų, o ypač dabar, pamačius, jog kaimyninių šalių, Rusijos ir Baltarusijos, planai turėti savo atomines elektrines prie pat Lietuvos sienų jau virsta kūnu, pradėta šnekėti, jog esą jos tokios nesaugios, kad Europa neleis jų statyti. O Lietuvos valdžia esą padarys viską, kad to neleistų, kovos kartu su visa Europos Sąjunga ir pan.
Tai ypač juokinga, jei ne graudu, pamačius kaip sėkmingai ir greitai Rusija su Vokietija, nepaisant formalių ir vangių kai kurių Skandinavijos šalių protestų, pastatė ir paleido dujotiekį Nordstream. Ar Vokietija, kaip įtakingiausia ES šalis, o dabar ir artima Rusijos energetinė partnerė, taip pat pritars Lietuvos ketinimams drausti statyti AE Kaliningrade? Ar tik tas pats Nordstream nebus kaip nors panaudotas Kaliningrado AE pagamintos elektros energijos eksportui į tą pačią Vokietiją, o gal ir į kitas ES šalis?
Lietuva tuo tarpu, nors tam tikslui A.Kubilius įsteigė naują energetikos ministeriją, prarado trejetą metų, kol keitė projektą, o mūsų kaimynai, nepaisant naivokų A.Kubiliaus abejonių ir įtikinėjimų, kad esą „viskas kontroliuojama“, intensyviai dirbo, gana greitai atliko paruošiamuosius darbus. Visiškai neseniai darbus vykdanti korporacija „Rosatom“ pareiškė, jog pirmasis reaktorius Kaliningrado srityje pradės veikti jau 2016-aisiais. Ta proga reikėtų prisiminti, jog optimistiškiausias Visagino AE paleidimo scenarijus yra2020-ieji.
Ir nors kai kurie politologai šį „Rosatom“ pareiškimą vadina propaganda, iškyla klausimas, o ką toks greitas Kaliningrado AE pastatymas reiškia Lietuvai? Tai reiškia, jog Lietuva su savo projektais atsilieka mažiausiai 4-5 metais, jog Rusija pirmiau įeis į Europos elektros energijos rinką, kuri ypač padidėjo, Vokietijai nusprendus uždaryti visas savo AE. Be to, matyt, gerokai pabrangs mūsų AE statybos kreditavimas, jau nekalbant apie tai, kad artimi konservatoriams elektros importuotojai jau sudarinėja preliminarias sutartis su Kaliningrado AE dėl elektros tiekimo į Lietuvą, kurios elektros energija gali būti pigesnė už planuojamą Lietuvos, nors iki šiol visuomenė apie mūsų kainas nieko nežino...
Kaip gi į tai reaguoja premjeras A.Kubilius? Jis ir toliau atkakliai teigia, jog „rusų vykdomos statybos, prieš tai neužsitikrinus pagamintos elektros pardavimo rinkų, yra netoliaregiškas sprendimas“. Šventas naivume! Gal premjeras nežino apie jų planus ir galimybes tiekti elektros energiją Lenkijai ir net Vokietijai, taip pat Skandinavijos šalims? Pagaliau galėtų bent jau pasidomėti, o kodėl artimi konservatoriams lietuviškieji elektros energijos importuotojai jau pasirašė ketinimų planus pirkti ją iš Kaliningrado? O gal dar planuoja ir iš Baltarusijos?
Net jeigu A.Kubilius ir nebūtų naivus, abejodamas Kaliningrado AE ekonomine nauda, tai dar nereikštų, jog jie tokios statybos kaip nors atsisakys. Juk ne veltui jie taip intensyviai žlugdė, dažniausiai tų pačių konservatorių rankomis, ankstesnės Vyriausybės planus greičiau statyti Visagino AE – jiems reikėjo laimėti laiko ir jie tai pasiekė. Tai ką toliau darys Vyriausybė? Kur pažadai sustabdyti pavojingas Lietuvos ekologinei sistemai statybas Kaliningrade ir Baltarusijoje? Ar realiai vyksta kokie nors veiksmai šiuo klausimu? Ar mus kas nors remia pačioje ES? Apie Vokietiją jau sakiau, tai gal skandinavai, o gal Lenkija, su kuria ir toliau A.Kubiliaus Vyriausybė „sėkmingai“ gadina santykius? Ar čia taip pat kaip su „derybomis“ su Gazprom dėl dujų kainos sumažinimo? Paaiškėjo, kad niekas nei derėjosi, nei nusiderėjo – kainos kaip augo, taip ir auga.
