Trečiadienis, 18 Balandis 2012 00:00
Premjeras A.Kubilius periodiškai nustebina (o gal jau ir ne?) savo pareiškimais. Šį kartą, gindamas teisingumo ministrą nuo interpeliacijos, jis pasakė, jog už problemas teisėsaugoje labiau atsakingas Seimas ir Prezidentūra, o ne Vyriausybė.
Net ir pernelyg nesigilinant į mūsų valdžių sąrangą, gana akivaizdu, jog Premjeras „pasikuklino“. Tokiu pareiškimu jis, neabejoju, labai nustebino Lietuvoje reziduojančius ES šalių diplomatus, nes jų valstybėse būtent daugiausia vyriausybės yra atsakingos už aptariamą sritį.
Taip, iš tiesų, didelę dalį teisėsaugos vadovų Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Prezidentė. Tačiau ar Vyriausybė šioje srityje iš tiesų neturi jokios atsakomybės ir yra tik bejėgė stebėtoja? Ar Vyriausybė neturi įstatymo iniciatyvos galių, jei kalbėti apie Seimo opozicijos interpeliacijoje ministrui R.Šimašiui iškeltus klausimus, pavyzdžiui, apie teismų reformą?
skaityti...
Ketvirtadienis, 12 Balandis 2012 00:00
Vyriausybei bejėgiškai skėsčiojant rankomis ir pasyviai stebint nevaldomą degalų kainų augimą, kuris, neabejotinai, įtakoja ir kitas paslaugų bei prekių kainas, o reiškia ir gyventojų pajamas, ypač skaudžiai socialiai remtinus, opozicija mėgina taisyti padėtį. Seime surinkti reikalingi 47 parašai Akcizų įstatymo pakeitimui, kuriame siūloma maždaug penktadaliu sumažinti benzino akcizą. Premjero A.Kubiliaus reakcija į šią iniciatyvą, kaip jau tapo įprasta, buvo atsaini. Esą akcizų mažinimas nėra racionalus sprendimas, nes tai mažintų biudžeto pajamas. Vyriausybės vadovas po to dar populistiškai pridūrė banalų ir visiems žinomą faktą, jog iš biudžeto išlaikomos ligoninės, mokyklos ir t.t. Matyt, norėdamas nukreipti kritiką į opoziciją, esą ši siekia mažinti jautrių sričių finansavimą.
skaityti...
Antradienis, 03 Balandis 2012 00:00
Vyriausybei bejėgiškai skėsčiojant rankomis ir pasyviai stebint nevaldomą degalų kainų augimą, kuris, neabejotinai, įtakoja ir kitas paslaugų bei prekių kainas, o reiškia ir gyventojų pajamas, ypač skaudžiai socialiai remtinus, opozicija mėgina taisyti padėtį. Seime surinkti reikalingi 47 parašai Akcizų įstatymo pakeitimui, kuriame siūloma maždaug penktadaliu sumažinti benzino akcizą. Premjero A.Kubiliaus reakcija į šią iniciatyvą, kaip jau tapo įprasta, buvo atsaini. Esą akcizų mažinimas nėra racionalus sprendimas, nes tai mažintų biudžeto pajamas. Vyriausybės vadovas po to dar populistiškai pridūrė banalų ir visiems žinomą faktą, jog iš biudžeto išlaikomos ligoninės, mokyklos ir t.t. Matyt, norėdamas nukreipti kritiką į opoziciją, esą ši siekia mažinti jautrių sričių finansavimą.
skaityti...
Ketvirtadienis, 29 Kovas 2012 00:00
Mūsų šalies aštuntųjų įstojimo į NATO metinių išvakarėse viena iš konservatorių lyderių, krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė, partijos tarybos posėdyje pareiškė, jog „partija (suprask, konservatorių) atvedė Lietuvą į NATO“. Ir nors šis propagandinis pareiškimas gal jau nieko ir nenustebins, tačiau pamėginkime, nemenkinant ir konservatorių nuopelnų, trumpai apžvelgti bent jau pagrindinius šalies stojimo į Aljansą istorinius faktus. Pirmąjį ir , ko gero, svarbiausią žingsnį padarė 1994 metų sausio 4 dieną Lietuvos Prezidentas A.Brazauskas, išsiuntęs laišką tuometiniam NATO generaliniam sekretoriui M.Werneriui su prašymu priimti Lietuvą į Aljansą. Kad tai buvo labai svarbus žingsnis, iš esmės nulėmęs mūsų sėkmę, liudija ir tai, kad ne visoms šalims tai pavykdavo padaryti. Pavyzdžiui, Ukrainai, kurios Prezidentas V.Juščenka savo laiku taip pat yra panašų pageidavimą išsiuntęs, narystės, ir dėl paties laiško turinio, ir todėl, kad šalies politinės partijos neturėjo šiuo klausimu konsensuso, pasiekti nepavyko. A.Brazausko kreipimasis į NATO, paremtas plačiu pagrindiniu šalies politinių jėgų sutarimu, ir buvo tas sėkmės receptas. Lietuvai po to dar septynerius metus reikėjo atlikti vadinamus „namų darbus“, įrodyti savo pasiruošimą ir tinkamumą narystei. Ir čia – didžiausias ne politikų nuopelnas, o, visų pirma, mūsų karių, karininkų, diplomatų, įvairiausių taikos palaikymo misijų dalyvių, o taip pat plataus visuomenės palaikymo rezultatas. Taip pat gerų ir artimų santykių su kaimyninėmis šalimis, pirmiausia su Lenkija, kuri tapo tikra Lietuvos narystės NATO advokate, pasekmė. Tuometinis Lenkijos Prezidentas A.Kvasnievskis, su kuriuo A.Brazauskas, vėliau V.Adamkus, palaikė šiltus draugiškus santykius, iš tiesų, ypač Lenkijai keliais metais anksčiau tapus NATO nare, visuose lygiuose ir viršūnių susitikimuose karštai gindavo ir pabrėždavo Lietuvos, kitų Baltijos valstybių narystės NATO svarbą.
skaityti...
Ketvirtadienis, 22 Kovas 2012 00:00
Jei kas galvoja, jog valdančiųjų rietenos pasibaigė ar, kad konservatoriai, kaip didžiausia valdančioji partija, norėtų jas užbaigti ir pradėti rimtai dirbti, pateikti žadėtus, geresnius nei ankstesnės vyriausybės energetinės nepriklausomybės projektus, giliai klysta. Nors tokia rinkėjų nuomonė būtų visiškai pagrįsta ir logiška. Valdžia pagaliau privalo dirbti, spręsti problemas, o ne gaišti laiką nesuprantamoms ambicijoms ar santykių aiškinimuisi. Arba, jei nesugeba, pasitraukti. Tačiau apie kokį valdančiųjų darbą galime kalbėti, jei pagrindinis jų rūpestis, pavyzdžiui, šią savaitę buvo… ne, ne jau minėti energetikos projektai, ne grėsmingai kylančios šildymo ar degalų kainos, ne nė nepradėta namų renovacija, dramatiškai auganti valstybės skola, daugelis kitų aktualių ir nesprendžiamų klausimų. Pagrindinis rūpestis buvo, kada vienas iš jų ministrų nuneš atsistatydinimo pareiškimą Premjerui, kada Premjeras neš Prezidentei ir pan. Žiniasklaida mirgėjo tokiais ir panašiais pranešimais, o valdantieji ir toliau smaginosi, pūtė skandalą, vaikščiojo į specialiąsias tarnybas, ieškojo “kompromato” ant jau paskirto (o gal nepaskirto?) naujojo FNTT vadovo. Visa tai buvo daroma teatrališkai, pagal klasikines juodojo “piaro” taisykles, su “dramatiškos” pauzės išlaikymu – vakare pranešė, kad eina, o ryte – “sensacinga” spaudos konferencija su pranešimu, kad kažką rado… Ir nors tą pačią dieną skiriamasis FNTT direktorius visus “radinius” paneigia, premjeras ragina jau atleistą (o gal ir ne) ministrą R.Palaitį jo neskirti. Esą reputacija neaiški, nors patys ją ir mėgino suteršti. O jei to nebus padaryta, toliau grasina A.Kubilius, pertvarkyti FNTT taip, kad atleistieji būtų sugrąžinti.
skaityti...
Ketvirtadienis, 01 Kovas 2012 00:00
Kol valdančioji koalicija, sąmoningai ar ne, murkdosi vadinamame FNTT skandale, viešosios erdvės šalikelėje lieka informacija apie beveik 40 milijardų litų pasiekusią valstybės skolą. Jei prisiminsime, jog “permainų” koalicija paveldėjo iš visų prieš tai dirbusių vyriausybių tik 17 milijardų, tai nesunkiai suskaičiuosime, jog per trejus metus pasiskolintas beveik metinis šalies biudžetas. Kitaip tariant, permainos įvyko, tačiau tik į blogąją pusę ir gerokai. O dar blogiau, jog skolintasi už labai dideles palūkanas ir, beje, ne itin efektyviai naudojant tas pasiskolintas lėšas. Akivaizdu, jog toks brangus skolinimas naudingas tik čia dirbantiems užsienio bankams, kurių “nepriklausomi” ekspertai intensyviai tokią politiką giria. Ir tai dar vadinama krizės “suvaldymu”, kuris valdančiųjų propagandistų mėginamas pateikti pavyzdžiu visai Europai…
skaityti...
Ketvirtadienis, 23 Vasaris 2012 00:00
Vietoje reikalingų valstybei, šalies ūkiui, žmonėms reikalingų sprendimų, valdantieji ir toliau skandalizuojasi, ieško priešų bei užsiima opozicijos kritika. Net ir per daug nesigilinant į FNNT vadovų atleidimo detales, akivaizdu, kad tai padaryta nemokšiškai, pažeidžiant pareigūnų teises, nors, aišku, jog ir politinė valdžia turi teisę priimti sprendimus, keisti institucijų vadovus. Tačiau pagal įstatymus, pagaliau žmoniškai, civilizuotai. Šiuo atveju viskas padaryta „aukštyn kojomis“, o gal net ir sąmoningai, tam, kad panašūs skandalai vyktų. Jei vieni baigiasi, reikia naujų. Paklausite, o kam? Ogi tam, kad užgožti realias šalies ir žmonių problemas. Nes juk kol viešoji erdvė tuo užpildyta, pamirštamos socialinės, šildymo kainų arba jau dramatiškos, jei nepasakyti tragiškos, jaunimo bedarbystės, o po to ir emigracijos bei kitos daug aktualesnės problemos. Juokingai, jei ne graudžiai, šitoje istorijoje atrodo ministrų kabineto vadovas A.Kubilius - esą jis nieko nežinojo apie FNNT vadovų atleidimą, negavo informacijos, nesuprasi ar juos gina, ar bejėgiškai pritaria atleidimui… Gal per šį laikotarpį nevyko Vyriausybės posėdžiai, pasitarimai, ministrų ir premjero pietūs, koalicijos pusryčiai ir premjeras neturėjo galimybės tuo klausimu pašnekėti su ministru? Ir net jeigu jau VSD jį, premjerą, ignoravo, nesiuntė jam pažymos, nors tai jie paneigė antikorupcijos komisijai, tai gal galėjo nuolankiai paprašyti vidaus reikalų ministro, kad jam tą pažymą kaip nors parodytų?
skaityti...
Penktadienis, 27 Sausis 2012 00:00
Neseniai kalbėdamas su vienu socialdemokratu iš Švedijos, taip pat ilgamečiu Švedijos parlamento nariu, paklausiau, kas atsitiktų jų parlamente, jei jų vadovas kreiptųsi į nacionalinio saugumo komitetą ar komisiją, teisėsaugos institucijas dėl kokių nors parlamentarų iniciatyvų? Pradžioje jis nesuprato klausimo, o po to, juokaudamas paklausė, tai gal čia pavyzdys ne iš Lietuvos, ne iš Europos Sąjungos valstybės parlamento? Gal iš vienos jūsų kaimyninės šalies, paklausė retoriškai… Deja, pavyzdys, kaip suprantate, iš Lietuvos Seimo, kurio vadovė I.Degutienė kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kad pastarasis išsiaiškintų, kodėl daugiau kaip trečdalis Seimo narių nori įkurti laikinąją tyrimo komisiją dėl žlugusio banko „Snoras“. Seimo pirmininkės 2012 m. sausio 19 d. kreipimasis taip ir pavadintas - „Dėl iniciatyvos įkurti Seimo laikinąją tyrimo komisiją“…
skaityti...
Ketvirtadienis, 15 Gruodis 2011 00:00
Viešajam gyvenimui, paslaugoms, diskusijoms ir net bendravimui vis sparčiau skverbiantis į internetą, vis labiau iškyla elektroninio balsavimo problema. Pirmą sykį realios internetinio balsavimo iniciatyvos ėmėsi keturioliktoji Vyriausybė, prieš tai išanalizavusi keleto ES šalių ir, visų pirma, Estijos, kuri jau turėjo keletą rinkimų internetu, patirtį. Tuomet iš privatizavimo fondo jau buvo paskirti daugiau nei 800 000 lt balsavimo internetu informacinei sistemai sukurti. Tarėmės taip pat ir su keletu kompanijų, kurios buvo pasiruošusios dalyvauti konkurse, tokiam balsavimui įvesti. Buvo parengtas ir atitinkamas įstatymo projektas, kurį 2008-ais metais net du sykius mūsų mažumos Vyriausybė teikė Seimui, tačiau daugiausia konservatorių, darbiečių ir tvarkiečių balsais jie buvo atmesti. Dabartinė Vyriausybė taip pat yra įsipareigojusi savo programoje įvesti internetinį balsavimą, tačiau jo pateikimui, vėl dėl tų pačių konservatorių politinės valios stygiaus, įstatymui vėl nebuvo pritarta. Tai gana keista, jei nepasakyti veidmainiška, nes bent jau konservatorių lyderis A.Kubilius ypač mėgsta pabrėžti savo partijos „modernumą“, kviečia imti pavyzdį iš estų, tačiau praktiniai konservatorių žingsniai yra visiškai priešingi.
skaityti...
Trečiadienis, 14 Gruodis 2011 00:00
Seimo pirmininkė I.Degutienė jau nebeatmeta galimybės, kad gali tekti dirbti mažumos Vyriausybės sąlygomis. Tai, aišku, visų pirma, spaudimas netikėtai pasišiaušusiems koalicijos partneriams – liberalams, tačiau panagrinėkime, ar toks variantas nebūtų naudingesnis Lietuvai ir jos visai politinei sistemai. Ir ypač prieš rinkimus, ir ypač sudėtingoje dabartinėje situacijoje, prie kurios atvedė (tai jau ko gero visuotinai pripažįstama) „naktinė“ mokesčių reforma. Bet pirmiausia, mano nuomone, tai būtų naudinga konservatoriams. Jau tik todėl, kad jiems tektų išmokti demokratiškai veikti, tartis, ieškoti kompromisų su kitomis politinėmis jėgomis, įsiklausyti į visuomenės nuomonę ir… bent jau iš dalies padėtų atsikratyti arogancijos, kitokios nuomonės bei kritikos nepaisymo. Ta pati I.Degutienė, sveikindama premjerą A.Kubilių gimtadienio proga Seime prieš keletą dienų, palinkėjo: „Andriau… kartais – nusiimk antifonus ir paklausyk, ką tau sako kiti“. Ir iš tiesų, konservatorių (ir ne tik A.Kubiliaus) arogancija visuomet beveik tiesiogiai proporcinga jų turimai daugumai – tiek Aukščiausioje taryboje, tiek 1996-2000-jų Seime, tiek dabar.
skaityti...
|
|
