Ilgai „po kilimu“ svarstę 2012 metų biudžeto projektą, valdantieji pagaliau išlindo viešumon ir tai tik todėl, kad nesutaria tarpusavyje dėl jo paskirstymo. Socialdemokratų partijos pirmininkas A.Butkevičius teisus, jog „Vyriausybėje svarstomas dokumentas – po devyniais užraktais“.
Ar taip turėtų būti demokratinėje valstybėje? Juk biudžeto projektą derėtų pateikti visuomenei, aptarti su profesinėmis sąjungomis, darbdavių asociacijomis, ekspertais. Dabar gi projektą stengiamasi pristatyti kaip galima vėliau, kad tik liktų kuo mažiau laiko visuomenės, opozicijos analizei bei kritikai. O svarbiausia, kad nebūtų leista susivokti, jog iš tikrųjų šis biudžetas ir sekančiais metais nieko gera šalies ūkio augimui ir ekonomikos skatinimui nežada.
Todėl sąmoningai koncentruojamasi tik ties biudžeto deficito problema, kuri taip pat svarstoma vienpusiškai – tik išlaidų nedidinimo požiūriu. Bet juk deficito dydis priklauso, visų pirma, nuo pajamų, kurios, savo ruožtu, nuo ekonomikos augimo, „šešėlinės“ ekonomikos dydžio, mokesčių surinkimo. Štai ir paaiškėjo, jau dabar visiems, jog pavasarį ir vasarą vykdyta A.Kubiliaus propagandinė kampanija apie „neregėtą“ BVP augimą tėra tik propagandinis muilo burbulas. Aišku, dabar kaltos užsienio rinkos, bankai ir t.t.
Dar įdomiau, o dėl ko gi valdančioji konservatorių ir liberalų koalicija nesutaria? Pirmasis prabilo apie tai liberalcentristų lyderis A.Čaplikas, pasakęs, jog jie nepritarsią biudžeto projektui, nes negalima skriausti mokytojų, medikų, ugniagesių ir t.t. Po to, tuoj pat, neatsilikdamas įsijungė kitas konservatorių koalicijos partneris E.Masiulis su panašiais argumentais.
Tuo siekiama keleto tikslų. Pirma, parodyti, kad abiejų pakraipų (nors iš tikrųjų tos pačios, tik suskilę) liberalai rūpinasi žmonėmis, gina medikus, mokytojus, ugniagesius ir pan. Antra, atsidūrę konservatorių šešėlyje, praradę savo ideologinį veidą bei principus, liberalai mėgina parodyti, kad ir nuo jų balso kažkas priklauso šioje Vyriausybėje ir kad jie nėra tik konservatorių satelitai ir jų vykdomos politikos įkaitai. Tai liberalams ypač svarbu, vis labiau aiškėjant, jog tiek vieni, tiek kiti, katastrofiškai mažėjant reitingams, po kitų rinkimų gali atsidurti už Seimo ribų.
Visas šis liberalų bruzdesys primena „zuikių maištą“, kurį jau matėme 2009-ais po „naktinės“ mokesčių reformos, kai liberalai turėjo gėdingai pritarti mokesčių didinimui, kas iš esmės nuvedė šalies ekonomiką į daug gilesnę krizę bei „šešėlinės“ ekonomikos plėtrą, kas lig šiol ir neįveikta. Tuomet liberalai turėjo aiškintis, jog balsavę už tai „su skaudama“ širdim“, nors propagandinį mokesčių naštos akmenį kasmet ramiu veidu teberidena, tiesa, kasmet vis vėliau, nes patys tą naštą ir padidino.
Neabejoju, kad ir šis liberalų „zuikių maištas“ subliukš lygiai taip pat gėdingai, kaip ir 2009-aisiais ir viską nulems konservatorių padiktuota politika. Iš tikrųjų liberalai rūpinasi ne žmonėmis, o, kaip prasitarė jų lyderiai, savo valdomų ministerijų biudžetais – esą konservatorių valdomoms ministerijoms mažinama daug mažiau, nei jų...
Tikroji šio šiaip taip visuomenei jau tapusio prieinamu biudžeto projekto problema kita. „Jei vienintelis Vyriausybės tikslas“ – rašo jau minėtame straipsnyje „A.Kubiliaus Vyriausybė slepia 2012 m. biudžeto projektą“ A.Butkevičius – „yra subalansuoti biudžetą, o kaip žmonės gyvens, jai visiškai nerūpi, tuomet bendroji krizė mūsų krašte neturi pagrindo mažėti“. Iš tiesų A.Butkevičius teisus – jokių ženklesnių ar naujų ekonomikos bei ūkio paskatų šiame biudžeto projekte nė su žiburiu nerasi.
Tai gal tuomet kokiu nors liberaliu „zuikių maištu“ galima nuo to nukreipti žiniasklaidos, visuomenės, ekspertų dėmesį? Juk nei vienas liberalų ministras ar koks aukštas Seimo pareigūnas nė nesiruošia bent jau atsistatydinti, kad apginti savo reikalavimus ar pamėginti iš esmės persvarstyti šį, tik finansų ministerijos valdininkų paruoštą biudžeto projektą. Nesiruošia, panašu, konservatorių koalicijos partneriai - liberalai pateikti ir kokių nors rimtesnių, ūkio augimą skatinančių alternatyvų. Jiems svarbu, kad išliktų jų valdomų ministerijų biudžetai ir jie patys postuose ar, pagąsdinus „zuikių maištu“, nebūtų bent jau per daug apkarpyti.
P.S. tik pabaigus šį straipsnį atskriejo žinia, kad „zuikių maištas“ jau baigėsi ir koalicijos partneriai dėl biudžeto sutarė. Kaip ir reikėjo tikėtis – mažinant investicinių programų lėšas. Kitaip sakant, dar labiau mažinant šalies ekonominio augimo galimybes.
